Akmenėlio daina
ž. ir muz. Arūno Čialkos
Aš gulCėjau prie kelio
PraėAmjai lyg sapne
– Ačiū Dmlietui, upeliui
Kurie plGovė mane
Ką šaukiEmau tau prieš vėją
NegirA7dėjai, deja.
MintyDmse tu skendėjai. –
Net pašiGurpo veja.
Tik suskambo lašeliai,
Kai prapliupo liūtim,
Nuaidėjo upeliai
Akmenėlio mintim!
Iš paskos tau tekėjo,
Įbridai nejučia
Ir save pastebėjai
AtspindGy esant G7čia.
Rankos pačios paniro
Ir užliejo gaiva.
Sunkios mintys pabiro
Prašviesėjo galva.
Akmenėliai šnekėjo,
Džiugiai plakė širdis
O upeliais tekėjo
Stebuklinga mintis!
|
|
