Kaip tyras vanduo, kaip gaivus vėjas, kaip saulės šypsena, kaip žemės alsavimas, kaip žolės bangavimas muzika paliečia širdį, jausmus, atminį ir grąžina tai, kas brangiausia, kas šventa – savastį. Ji švelniai, o kartais ryžtingai, veda prie esmės, prie tikrumo ir tikėjimo, prie Dievo buvimo, jo palaikymo, vedimo, prie svajonės. Skleidžiasi širdis, žydi Žemė, spindi gyvenimas, meilė apgaubusi augina svajonę.
Žolėje sėdi vakaras šiltas
Žolėje sėdi mano draugai Aš taip pat šalia jų žolėje atsisėsiu, Juk esame pievų vaikai. Kviečiame ir Jus švelniai, tyrai, džiugiai, saulėtai prisėsti prie mūsų ir pabūti drauge, širdimis prisilietus. Te lyja spalvotas garsų, jausmų, laimės lietus, te kyla mintys lig dangaus spalvota vaivorykšte ir grįžta į Žemę, į mūsų visų gyvenimus laimės žiedais.
Težydi Žemė mėlynais žiedais,
Tegimsta laisvė žmoguje iš valios, Tegrįžta meilės galios! | |