Keliautojo dainelė
ž. Gintarės Stankutės, muz. Linos Antanaitytės
SudDie namai… sudie gimtGa tyla…
AtlAeisk... nebegaliu susilaikDyti –
Tos žvaigždės ir žolė tokia minkštGa
IšsAiveda, sutinka ir palDydi…
Pasaulyje tiek daug gerų žmonių –
Nebemąstau, ką valgyt, kur nakvoti..
Seniai net savo lovos neturiu –
Keliauju nesvarstydamas sustoti…
Pr.:D Ir kojos pGačios vAejasi žingsniDus,
D Ir lūpos pGačios veAržiasi dainDuoti –
O DGieve, koks pasAaulis nuostabDus,
Kad nAiekad net nedrįsčiau pasvajDoti…
Nudriskę batai… Panagių dirvos,
Turbūt užtektų žemei nulipdyti..
Bet akyse – lyg žuvys tvenkiniuos,
Man blykčioja vaizdai nepamatyti…
Tekėjo dienos – tirštos lyg medus…
Pasaulis mažas… mums nepasiklysti…
Ir dar.. žinai – ir saulė, ir lietus
Visur toks pats… Turbūt jau metas grįžti…
Pr.: ...
Sveiki namai… Sveika gimta tyla
Ar leisi nusiplaut dulkes, šaltini?
Dabar žinau… dabar tikrai žinau –
Nėra geriau man nieko už gimtinę…
|
|
