Pakilkim aukštai
ž. ir muz. Gintaro Baranausko
Aš einGu raAmsojančiom pievom
Per miškDus ir laukus sidabGriniam rūke
Ir žinEmau, kad skubėti Amniekur neverta –
Šis kDelias vis vien atvGes pas tave.
Aš einu ir man kelią nušviečia
Begalinio tavo gerumo šviesa,
Ir žinau, tu manęs nepaliksi tamsoje.
Pr.: Pakilkim aukštGai sparnus išsklDeidę
AukščiAmau pačių balčiCausių debesDų.
PadovanGokim kiekvienam po žvDaigždę,
TeAmbūna mūsų ŽCemėje šviesGu.
|
|
