1. UžbDurtus jausmus,
TEmarsi spalvas,
Ant piAevų salų
IšbaDrstė kažkas.
Medžių juoko pilna
Sidabrinė rasa,
Groja žieduos
Žemė visa.
Pr.: Gal tai tGu ja esDi,
O gEmal tAai Daš?
Gal mane kaip ir Žemę
Šimtmečiai neš?
Taip kaDlbasi medis
Su vGėju basu.
Tas Emmedis – tai Aaš,
O vDėjas – tai tu. (4×2)
TDu ir Gaš, Aaš ir tDu,
Tu ir aš – mes kartu.
2. Debesų lelijas -
Žemės sapnus,
Ant savo delnų
Augina dangus. (4×2)
Pr.: Gal tai tu juo esi,
O gal tai aš?
Gal mane kaip ir dangų
Šimtmečiai neš?
Taip kalbasi ...
3. Šypsos akmuo
Širdies šiluma
Kaip vaikui mažam
Laiminga mama. (4×2)
Pr.: Gal tai tu juo esi,
O gal tai aš?
Gal mane kaip ir akmenį
Šimtmečiai neš?
Taip kalbasi ...