Po dangCum, po žvaigždėAmm,
Tu, žmogDmau, gyvenGi.
Nuo dangaus, nuo žvaigždžių
Tu matais vandeny.
AtsisEmpindi jausmAmai,
Mintys, Dmžodžiai, darbGai
Ir sugEmrįžta atAmgal,
Nors tu Fjuos pamiršGai.
Jei liūCdėjai ryte, –
Vakare kris rūku,
Pagailėjai delčia –
Pagailės su kaupu.
O nuo Emjuoko skaidraus
Atsibus vyturys,
Saulė švies ir tūnos
Pasislėpęs Šiaurys.
|
PrisimFink, kas esGi –
Tu – KūEmrėjas, ŽmoAmgus,
VFyras, MoterGis,
AtsakFingGas, džiugCus.
O liūdesCy, tave jaučiu,
Nors ir slepies man už pečių.
Apsidairyk, kaip čia gražu,
Nusišypsok mums pamažu.
NusijEmuoki balsu,
Juk tikrai nebaisu,
Atsigausi pilnai
Ir pavirsi juoku.
AtsibFusi džiaugsme,
Meilė juoksis kartu.
Mes visi – Viename,
Aš ir TCu.
|
