Užsikloju žvaigždėtu dangum
ž. Laimos Petronienės, muz. Arūno Čialkos
UžsikEmloju žvaigždėtu dangum
Mano Amguolis – žalioji žolė
Ir malD7dauju: – Dievuli brangus,
– Tu išmGokyk mane kaip mylėt
Kaip neskCaudint kitų man žmonių,
Kaip saAmve palaikyt ir apgint,
Kaip atB7leisti, priglaust, pamyluot
Ir tą mEmirksnį kiekvieną brangint.
Ach kodėl aš nemoku gyvent
Su brangiausiais žmonėm iš širdies
O, Dievuli brangus, aš prašau –
Tu man ranką pagalbos ištiesk.
Apkabink saulele tu mane,
Vėjeliu pabučiuok ir priglausk
Tarp žvaigždžių giliame danguje
Ieškau Caš tavo B7šypsnio brangEmaus.
Ir atleiski visas man klaidas
Ir padėk man atleist pačiam sau
Akmenim leisk nuristi kaltes,
Kurių tiek prisikrovęs buvau.
O, Dievuli tu mano brangus,
Dalelytė Tavoji esu
Tu gilus kaip bekraštis dangus
Aš žvaigžde mažute tau šviečiu.
(pragrojimas)
Užsikloju žvaigždėtu dangum
Mano guolis – žalioji žolė
Užgimiau aš šioj žemėj žmogum,
Kad išmokčiau iš tikro mylėt.
Ir atleist, ir paguost, apkabint
Ir padrąsint, padėt ir įkvėpt,
Šį Pasaulį iš naujo pažint
Ir laisvai per Gyvenimą bėgt.
|
|
